- iškeltinis
- 1 iškeltìnis, -ė adj. (2) BŽ85,114 iškeltas: Europos kalnai yra dvejopos kilmės: senieji iškeltiniai ... ir jaunesnieji raukšlėtkalniai EncVII1274. „Iškeltinė“ [daina] vadinama todėl, kad melodijos pirmas balsas daugiausia yra pakeltas ant aukštųjų „natų“ LTR. Iškeltinė kariuomenė (iškeltoji į krantą, desantinė) BŽ58. | Iškeltìnės mišios (bažn. mišios, po kurių keliami pietūs) Tr.
Dictionary of the Lithuanian Language.